- povilėlis
- povilėlis sm. dem. plg. povynas: Mano mielas brolužėlis per naktį nemiegojo, po girelę mudraudamas, povilelius šaudė LTR(Vlk).
Dictionary of the Lithuanian Language.
povilėlis
Look at other dictionaries:
pluokštas — sm. (1) žr. 1 pluoštas: 1. sing. Kv, Rt. 2. JI399, D.Pošk. ║ skaidula: Apie [žolių] šerdį – ploni nesukietėjusios medienos sruogų pluokšteliai rš. 3. MŽ190, K, Škn Pluokštą plaukų nurovė įkibęs [vaikas] Grd. Išpešė pluokštą plaukų Bd. Pluokštą… … Dictionary of the Lithuanian Language
įraginti — įrãginti tr. DŽ1; N skatinant įprašyti, įsiūlyti: Nemoku svečių įrãginti, kad valgytų Š. Sunku įrãgint arklys Krs. Povilelis liuob visumet muni įrãgys gerti Trk. Aš aną įrãginsiu gerti, tą darbą greičiau dirbti J. | Matai, ir būtų inrãginęs … Dictionary of the Lithuanian Language
